Siekiant pagerinti Jūsų naršymo patirtį svetainėje naudojami slapukai. Visus slapukus savo naršyklėje galite bet kada ištrinti. Daugiau informacijos rasite „Lonas“ privatumo politikoje. Sutinku

LONO ir kineziterapeuto J. Kupčiūno straipsnis žurnale „Ji“

Visas straipsnis žurnale „Ji“ išspausdintas 2012-10-08

TAISYKLINGA LAIKYSENA: FAKTAI IR MITAI

Taisyklinga laikysena ne tik padeda ilgiau atrodyti jauniems, bet ir gelbėja nuo skausmo ir nejudrumo. Kaip išlaikyti taisyklingą laikyseną? Egzistuoja pakankamai daug patarimų, kaip ilgai džiaugtis gera savijauta, tačiau ar visi jie pagrįsti ir nėra tik mitai? Siekdami kritiškai įvertinti teiginius apie taisyklingą laikyseną konsultuojamės su kineziterapeutu Juozu Kupčiūnu.

1. Šiuolaikinių žmonių laikysena pasižymi didesniais defektais negu mūsų protėvių.

Faktas. Anksčiau žmonės buvo fiziškai aktyvesni, žymiai mažiau laiko praleisdavo statinėse nefiziologinėse padėtyse (pvz. netaisyklingai sėdint prie stalo). Todėl didesnė žmonių dalis buvo labiau užsigrūdinę, stipresni tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Pavyzdžiui, gerai išlavinti kojos raumenys perima 60-70% krūvio, tenkančio kelio sąnariui – taip kelis mažiau apkraunamas, tampa „ilgaamžiškesnis“. Panašiai yra ir su stuburu bei kitomis judamojo aparato dalimis. Be abejo, įvairių mokslo sričių pažanga sąlygoja geresnę ligų diagnostiką, įgalina gydymą pradėti anksčiau ir netgi išgydyti ligas, kurių anksčiau išgydyti buvo neįmanoma. Vis dėlto, šiuolaikinis gyvenimo būdas (per mažas fizinis aktyvumas - hipodinamija, netaisyklinga mityba, per dažnos stresinės situacijos ir pan.) ženkliai atsveria (netgi persveria) teigiamą paskutinio šimtmečio mokslo pažangą. Todėl kalbant ne tik apie žmonių laikyseną, bet ir sveikatą bendraja prasme, galima teigti, jog žmonių stuburai pasiilgsta „protėvių laikų“.

2. Netaisyklinga laikysena gali išprovokuoti kvėpavimo, virškinimo, širdies kraujagyslių sistemos sutrikimus ir netgi nutukimą.

Faktas, jeigu laikysimės nuomonės, kad netaisyklinga laikysena atsiranda dėl per mažo fizinio aktyvumo, nesubalansuotos darbo vietos (pvz. dirbant sėdimą darbą, labai svarbu taisyklingi stalo, kėdės, monitoriaus aukščiai, atramų kampai, aplinkoj esančių darbo priemonių išdėstymas, apšvietimas ir pan.). Esant šiems veiksniams išauga tikimybė atsirasti ne tik aukščiau išvardintoms ligoms, bet ir padidėja grėsmė susirgti psichikos ir net onkologinėmis ligomis. Ką jau kalbėti apie augančias išlaidas sveikatos apsaugos sistemai, nes ligos ankstėja ir jų daugėja.

Kaip rodo 2005 m. atlikto tyrimo rezultatai, dėl nepakankamo fizinio aktyvumo ir dėl to atsiradusių komplikacijų pasaulyje mirė 1,5 mln. žmonių; 20% visų širdies ligų susergama dėl hipodinamijos1; vėžio tikimybė taip pat padidėja iki 16%; 180 milijonų žmonių pasaulyje serga cukriniu diabetu, o iki 2020 m. šis skaičius padvigubės. JAV kasmet dėl to, kad žmonės turi viršsvorį, išleidžiama 93 mlrd. JAV dolerių. Ten pat nuo diabeto miršta 1 milijonas, nuo jo komplikacijų – 3 mln. žmonių, 50% šių mirčių įvyksta esant pakankamai jaunam amžiui (iki 65 metų). Lietuvoje nutukimas nuo 1990 iki 2000 metų padidėjo nuo 11% iki 21%.

3. Netaisyklinga laikysena - neišgydomas defektas, kuris su žmogaus amžiumi vis labiau ryškėja.

Mitas. Netaisyklinga laikysena atsiranda nuo genetinių bei aplinkos veiksnių santykio, todėl teigti, kad tai neišgydomas defektas nebūtų tikslu. Tai priklauso nuo amžiaus, nuo to, kada pasireiškia pirmieji netaisyklingos laikysenos simptomai, nuo laiko, kada tai pastebima ir nuo to, ar laiku imamasi veiksmų šiam defektui pašalinti. Nesiimant jokių veiksmų bei toliau veikiant nepalankiems aplinkos veiksniams, be abejonės, netaisyklingumas progresuos. Kuo vėliau tai pastebima, tuo didesnė žala bus padaryta organizmui ir tuo sunkiau bus pašalinti ar sumažinti atsiradusius pažeidimus. Tik 1 iš 5 mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje gali pasigirti taisyklinga laikysena. Reikia suprasti, kad dažniausiai netaisyklingą laikyseną lemia ne viena konkreti priežastis, visais atvejais tai - netinkamo gyvenimo būdo pasekmė.

4. Kietas miego pagrindas tiek suaugusiems, tiek vaikams ir paaugliams užtikrina taisyklingą stuburo padėtį.

Mitas. Pernelyg kietas pagrindas („miegojimas ant lentų“) stuburui tik kenkia. Juo labiau, negalima tapatinti augančio vaiko ir senyvo amžiaus žmogaus miego pagrindo poreikių. Kadangi taisyklinga žmogaus stuburo padėtis vertikaliai yra panaši į S raidės formą, natūralu, kad kietas pagrindas negali palaikyti fiziologinių stuburo linkių. Kitas akmuo į kieto pagrindo daržą yra tai, kad gulint tam tikros kūno vietos – tokios kaip pakaušis, mentės, klubai - patiria didesnį kūno svorio spaudimą. Todėl kietas pagrindas gali sutrikdyti kraujotaką bei medžiagų apykaitą tose srityse.

Idealiu atveju miego pagrindas turėtų būti tiek minkštas, kad leistų „atsikišusioms“ kūno vietoms įdubti, bet ir pakankamai kietas, kad palaikytų fiziologinius stuburo linkius. Tai užtikrina ortopediniai čiužiniai su skirtingomis minkštumo zonomis. Vaikams ir paauglimas, kurių kaulų struktūra dar nėra galutinai susiformavusi, rekomenduojami kietesnio pagrindo čiužiniai, kadangi kietas pagrindas užtikrina pastovų jaunuolių stuburo raumenų darbą, o tvirti raumenys – taisyklingos laikysenos pamatas.

5. Netaisyklingą laikyseną sąlygoja tik netinkama stuburo padėtis.

Mitas. Netaisyklinga laikysena yra netinkamo, ydingo gyvenimo būdo pasėkmė. Be netaisyklingos stuburo padėties (kuri netaisyklinga gali būti ir darbe, ir laisvalaikio metu, ir net tada, kai jums atrodo, jog ilsitės) labai svarbu sveikai maitintis, gauti adekvatų, saugų, fizinį krūvį, o po stresinių faktorių (sveikų, tokių, kaip pakankamai aukšto lygio fizinis krūvis, arba nesveikų, kaip psichologinis stresas darbe) leisti organizmui atsigauti. Todėl čia tampa svarbi, atrodytų, labai paprasta frazė - „gerai išsimiegoti“. Todėl žmonės, norintys pradėti sportuoti ir turintys konkrečių tikslų, turėtų įsidėmėti, kad sportas yra tik trečdalis. Kitos dvi dalys – mityba ir miegas ant tinkamo, kokybiško pagrindo.

6. Taisyklinga laikysena priklauso nuo miegojimo pozos: renkatės embriono pozą - netrukus teks kreiptis į kineziterapeutą.

Mitas. Vienos patogaus ir taisyklingo miego formulės niekas negalėtų išskirti. Miegas yra labai subjektyvus ir intymus dalykas. Vienų šaltinių teigimu, sveikas žmogus miega ant nugaros, o kitos pozos rodo organizme vyraujančią patologiją2. Kiti teigia, jog išvis nereikia kreipti dėmesio į tai, kaip žmogus miega, jeigu tik jis kokybiškai išsimiega. Patogumo jausmas labai individualus, todėl ir pagrindą, ant kurio miegate reikia rinktis labai atsakingai.

Faktas yra tas, kad netaisyklinga laikysena nebus miegojimo pozos priežastimi, bet miegojimo poza gali būti ydingos laikysenos pasekmė. Turbūt dar niekas nėra gavęs chroniško sprando-pečių juostos raumenų pertempimo miegant. Tačiau jis labai būdingas sėdimą darbą, ypač prie kompiuterių, dirbantiems žmonės. Ir tokie žmonės dažniausiai nemiegos ištiestom prie šono rankom, o suners jas už pakaušio, ar laikys sulenktas miegant ant šono – tai jau bus raumenų nuovargio pasėkmė, kuri tarsi užsuka užburtą ratą – dieną žmogus pervargsta, raumenys nuo fizinio bei psichologinio streso tampa pertempti, bet naktį tas žmogus negali pailsinti pertemptų vietų, nes jam nepatogu, todėl renkasi tokią pozą, kuria miegant nesijaustų diskomforto, tuo tarpu pertemptos struktūros nepailsi ar nespėja atsigauti. Štai kodėl, nors ir miegame neprabusdami, kartais jau ryte jaučiamės pavargę. Todėl apie žmogaus organizmą nemažai galima pasakyti iš to, kaip jis miega, kokius pojūčius jaučia atsikėlęs ryte. Čia svarbu vaidmenį atlieka ir miego pagrindas, kuris, visų pirma, turi prisitaikyti prie jūsų kūno ir atpalaiduoti raumenis.

7. Kuo aktyvesnis gyvenimo būdas, tuo didesnė tikimybė, kad su laikysenos problemomis nesusidursite.

Faktas. Sveikas fizinis krūvis ne tik iki minimumo sumažina laikysenos problemų tikimybę, bet ir 1,5-2,6 karto sumažina riziką mirti nuo nutukimo ligų. Adekvatus fizinis krūvis palaiko gerą psichoemocinę būklę (dėl endorfinų išsiskyrimo smegenyse), lengvas kūno temperatūros pakilimas, būdingas sveikam fiziniam nuovargiui, paskatina medžiagų apykaitą, šlakų pašalinimą. Fizinis krūvis taip pat gerina žarnyno peristaltiką3, o tai teigiamai veikia hormonų balansą. Kadangi randama sąsajų tarp vėžio atsiradimo ir estrogenų padidėjimo, pagerėjusi peristaltika mažina vėžinių susirgimų atsiradimo tikimybę. Tyrimais įrodyta, kad adekvati fizinė treniruotė net iki 60% (be vaistų!) sumažina nerimo ir depresijos lygį. Kadangi treniruoto žmogaus organizme streso metu pagaminama mažiau streso hormonų, toks žmogus bus atsparesnis, ilgiau išlaikys pusiausvyrą, labiau pasitiki savimi, turi stabilesnę nervų sistemą.

Taigi, aktyvesnis gyvenimo būdas anaiptol nėra susijęs vien tik su geresne laikysena, tai susiję su visais sveikatos aspektais. Pasaulio sveikatos organizacija dar 1946 paskelbė sveikatos apibrėžimą. Sveikata – tai visapusė fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne vien tik ligų ar negalios nebuvimas.

Taigi, judėkite, valgykite visavertį maistą ir skirkite pakankamai laiko kokybiškam miegui! Pradėkite jau šiandien ir netaisyklinga laikysena bei su tuo susiję mitai bus lengviau įveikiami!

Paaiškinimai:

1 Hipodinamija – nepaknakamas fizinis aktyvumas.

2 Patologija – liguista būsena, sveikatos sutrikimas.

3 Peristaltika - nuolatinis ritmingas žarnų sienelių susitraukinėjimas, stimuliuojantis maisto masės judėjimą žarnynu.