Knyga K. Jakutis "Stapukioko Daina"

Kazimieras Jakutis koncertuodamas ne vieną kartą yra apvažiavęs visą Lietuvą, todėl turi platų gerbėjų ir tikrų sielos bičiulių ratą. Nors yra verslo žmogus, bet gerai supranta ir jaučia tikrą poeziją, moka dainoms pasirinkti gerus tekstus, kupinus meilės moteriai, tėviškei, Aukštaitijai. Dažnai ir pats kuria savo dainoms žodžius, rašo eilėraščius. Kazimieras prieš septynetą metų išleido poezijos knygą „Apeiginė liepa“.

O štai dabar skaitytojui pateikia novelių ir eilėraščių proza rinkinį „Stapukioko daina“. Novelės – tarsi maži buities kasdienybės paveikslai, lyg kokios aukštaitiškos akvarelės, nuskaidrintos paties Kazimiero sielos šviesa. O ta šviesa ateina iš vaikystės prisiminimų, mamos pasakojimų, skaudžios gyvenimo patirties, kelionių ir klajonių po pasaulį, kurį, kaip niekas kitas, trokšta pažinti ir kuriuo moka džiaugtis. Vaikystė, tėvai, namai, kaimas, kaimynai, kelionės – tai Kazimiero pasaulis, kurį jis geriausiai pažįsta ir kurį perkelia į savo kūrybos – dainų, eilėraščių ir prozos puslapius. Kazimieras – aukštaitis, ir tas aukštaitiškas atlapaširdiškumas, nuoširdumas, impulsyvumas atsispindi jo kūryboje. Jausmai išreikšti gyvai, giliai, stipriai, pasakojimas lengvas ir paprastas: novelės parašytos tarsi vienu atsikvėpimu - atrodo, tik pradėjai skaityti, o štai jau ir pabaiga. Ir dažnai ji būna labai netikėta, kas ir yra būdinga novelės žanrui. Kazimiero sakinys lyriškas, žodžiai tarsi aplipdyti naminės duonos trupiniais. Turi savo kvapą, savo ritmą, sklidini meniškosios energijos bei įvairiausių staigiai besikeičiančių būsenų. Visus tekstus – ir novelių, ir novelečių, ir kvietimų atvažiuoti į Poezijos Atlaidus Pagulby – tarsi žvaigždės šviesa blyškiai nušviečia aukštaitiška tarmė. Tai neatskiriama Kazimiero dvasios dalis, nes tai, kas tau duota natūraliai per pirmuosius vaiko metus- neužmirštama.

Redaktorius - Alfas Pakėnas.