Siekiant pagerinti Jūsų naršymo patirtį svetainėje naudojami slapukai. Visus slapukus savo naršyklėje galite bet kada ištrinti. Daugiau informacijos rasite „Lonas“ privatumo politikoje. Sutinku

Somnologas, polisomnografija ir kiti burtažodžiai

Miego sutrikimų ir su miegu susijusių skundų gali būti įvairių - nuo knarkimo ir kvėpavimo sutrikimo miegant iki nemigos, neįprastų galūnių judesių miego metu ar didelio mieguistumo dieną. Todėl visame pasaulyje įsikūrusiose miego laboratorijose dažniausiai dirba skirtingų medicinos specialistų komanda - neurologas, pulmonologas, ausų-nosies-gerklės gydytojas, psichiatras, psichoterapeutas, kardiologas, slaugytojai. Neretai jie turi papildomą išsilavinimą miego medicinijos srityje ir vis daugiau įgyja somnologo specializaciją. Kad būtų aiškiau - somnologas (lot. k. somnus - miegas, graik. k. logia - tyrinėjimas) - žmogus, tyrinėjantis miegą, arba miego medicinos specialistas.

Miego laboratorija gali susidaryti ir iš vieno kabineto, kuriame sėdi vienas miego specialistas. Jis kalbasi su pacientu apie jo išreikštas miego problemas, dieną juntamus simptomus, miego įpročius, gretutines ligas. Gydytojui taip pat pagelbsti į skirtingus miego simptomus bei sutrikimus orientuoti klausimynai. Daug informacijos suteikia likus kelioms savaitėms iki konsultacijos paciento pildomas miego dienoraštis. Toliau konsultacijos metu turėtų būti atliekama nedidelė fizinė apžiūra bei neurologinis ištyrimas (ypač jei konsultuojantis miego specialistas yra neurologas).

Po pirminės konsultacijos gydytojas suplanuoja, kokių bendro pobūdžio (kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai ir kt.) ir į miegą orientuotų tyrimų dar reikia. Detaliau apie juos. Auksiniu standartu miego sutrikimų diagnostikoje laikoma polisomnografija (graik. k. polus – daug, šiuo atveju reiškiantis daug kanalų, lot. k. somnus – miegas, graik. k. graphein – rašau), kurios metu registruojami biofiziologiniai pokyčiai miegant. Galutinis rezultatas vadinamas polisomnograma. Tyrimui naudojamas stacionarus arba portatyvinis aparatas, registruojantis galvos smegenų bioelektrinį aktyvumą (nustatomos miego stadijos), akių, apatinio žandikaulio, galūnių judesius, kvėpavimo raumenų darbą, širdies veiklą, pulso dažnį, deguonies įsotinimą kraujyje, knarkimą bei kūno poziciją. Norint užfiksuoti neįprastus veiksmus miego metu, neretai polisomnografijos metu pacientai yra filmuojami.

Daugybinis užmigimo testas (angl. multiple sleep latency test) – tai pakartotinai dienos metu registruojama pilna arba kvėpavimo raumenų ir galūnių judesių neregistruojanti polisomnograma. Vertinama, kaip greitai pacientas gali užmigti ir kokia to miego struktūra. Šis tyrimo metodas taikomas įtariant patologinį dienos mieguistumą (hipersomniją) ir narkolepsiją.

Budrumo išlaikymo testas (angl. maintenance of wakefulness test) – tas pats, kaip daugybinis užmigimo testas, tik atskirais epizodais dienos metu vertinama, kiek pacientas gali išlikti budrus ir nemiegoti. Testas taikomas tikrinant vairuotojų budrumą ir tikimybę užmigti prie vairo, taip pat miego sutrikimų gydymo efektyvumui įvertinti. Kadangi šio testo atlikimas ir analizė užima daug laiko, todėl vairuotojų budrumui įvertinti sukurti paprastesni reakcijos laiką vertinantys testai bei vairavimo simuliatoriai.

Aktigrafija – tyrimas, naudojamas įvertinti didelį dienos mieguistumą, nereguliarų miego-būdravimo režimą. Jam reikalingas aktigrafas – dažniausiai ant riešo nešiojamas prietaisėlis, fiksuojantis rankos judesius. Tyrimas paremtas tuo, jog žmogui budraujant turėtų būti užregistruojama daug judesių, o miegant – mažai. Šiuo metu siūloma įvairių išmaniųjų laikrodžių, aktyvumo apyrankių ir išmaniesiems telefonams pritaikytų programėlių, paremtų aktigrafijos principu. Aktigrafija nėra alternatyva polisomnografijai, tačiau gali suteikti naudingos papildomos informacijos.

Šį ir kitus straipsnius apie miego mokslą galite skaityti tinklaraštyje www.meskosmiegas.lt