2015-07-02 Tas retas jausmas, kad išsimiegojai tinkamai. Kaip paversti jį dažnu?

 „Dar porą savaičių pakentėsiu, o paskui galėsiu išsimiegoti iki soties“, – kartais guodžiame save užgriuvus gausiems darbams. Ir iš tiesų, motyvacija ir tikslo iškėlimas, jo siekimas gali padėti kompensuoti laikiną miego trūkumą. Tačiau dirbti miego sąskaita nuolat – neprotinga ir žalinga sveikatai. Juolab, kad tai neigiamai veikia ir mūsų produktyvumą. Nustatyta, kad dėl miego sutrikimų per mėnesį vidutiniškai prarandamos šešios darbo dienos.

Ką reikėtų žinoti apie miegą ir kaip elgtis, kad pabustumėte žvalūs, darbingi ir energingi?

Pietų miegas – vien tik „už“

Kaip reaguotų jūsų darbovietėje, jei po pietų nuspręstumėte šiek tiek nusnūsti? O gal net turite šiam tikslui pritaikytas patalpas? Kaip ten bebūtų, Japonijoje tuo tikrai nieko nenustebintumėte. Miegoti darbo vietoje šioje šalyje – visiškai suprantamas reikalas. Tai parodo, kad žmogus sunkiai ir įtemptai dirbo ir dabar pelnytai turi pailsėti.

Ir iš tiesų, daugelyje tarptautinių kompanijų yra įprasta sukurti darbuotojams sąlygas bent trumpam numigti. Net ir trumpas popiečio miegas padeda sugrąžinti atidumą, geriau koncentruoti dėmesį, aktyvina kūrybiškumą ir idėjų generavimą. Juk iš esmės, miego funkcija yra leisti organizmui pailsėti ir atkurti jo darbingumą bei energiją.

Tačiau įsukti laiko mašinos, neretai miego trūkumą bandome kompensuoti maisto papildais ir kofeinu ar tiesiog nekreipdami dėmesio į nuovargį, kuris tampa mūsų kasdieniu palydovu. Galiausiai pamirštame, ką reiškia gerai ir kokybiškai išsimiegoti.

Miego specialistai vieningai sutaria, kad kokybiškam poilsiui būtinos dvi esminės miego sąlygos – taisyklinga miego struktūra su pakankama miego trukme ir kokybiškam miegui pritaikytos aplinkos sąlygos: rami aplinka, išvėdintos patalpos, tinkamai parinkta lova ar čiužinys su pagalve.

Kiek laiko reikia išsimiegoti?

Nors žmogus neabejotinai yra protingiausia gyva būtybė žemėje, tačiau neretai ji elgiasi ne itin protingai. Ar žinojote, kad žmogus yra vienintelis žinduolis, kuris savo valia sąmoningai atidėlioja laiką, kai teks eiti gulti. Ir nebūtinai todėl, kad yra išties užsiėmęs ar prasmingai leidžia laiką.

Tuomet neretai pasigirsta argumentų, kad miegui pakanka 7-6 valandų, kartais – ir 5-ių ar dar mažiau. Tačiau tyrimai rodo, kad tai veikiau išimtis nei taisyklė. Nebent jums pasisekė kaip ir Napoleonui Bonapartui, kuriam pavykdavo išlikti nuolat žvaliam ir energingam, miegui skiriant vos 4-5 val. per parą.

Visgi didžiajai daugumai žmonių per parą būtina miegoti daugiau. Po 7-8 val. miegantys darbuotojai pasižymi greitesne reakcija, yra dėmesingesni ir sumanesni. Ne vienas tyrimas patvirtino, kad jų darbingumas yra aukštesnis. Be to, jie atsparesni ir ligoms bei peršalimams, nes pasižymi stipresniu imunitetu.

Pakankamai laiko miegui skiriantis žmogus lengviau užtikrina ir taisyklingą savo miego struktūrą, kai rečiau prabundama, miegas yra stabilus, pakankamai gilus ir kokybiškas.

Kur ir kaip miegame?

Egzistuoja geri ir blogi miego įpročiai. Prastai miego kokybę veikia kofeinas, alkoholis ir rūkalai, kurie dirgina miego struktūrą. Likus 2-3 valandoms iki miego jų verčiau vengti. Prieš miegą taip pat vertėtų atsisakyti aktyvios fizinės veiklos, geriau – tiesiog pasivaikščioti.

Elektroniniai prietaisai, kaip antai kompiuteriai, televizoriai – visai turėtų pamiršti kelią į miegamąjį. Likus porai valandų iki miego jų apskritai geriau nenaudoti ir leisti organizmui atsipalaiduoti bei nusiteikti miegui. Kadangi valanda miego iki vidurnakčio prilygsta valandai miego po jo (taip teigė mūsų senoliai, taip teigia ir šiuolaikiniai miego specialistai) verta gultis anksčiau.

Vienas svarbesnių klausimų – ant ko gultis. Ar turime tinkamą čiužinį, pagalvę, lovos pagrindą? Ar jie dera tarpusavyje? Būtent nuo šito komplekso priklauso fizinė mūsų miego kokybė: ar pabusime žvalūs ir pailsėję, ar su maudžiančia nugara ir pojūčiu, tarsi būtume „suglamžyti“. Juk net geriausia lova gali netekti nemažos dalies savo gerųjų savybių, pasirinkus netinkamą čiužinį. Ir atvirkščiai – puikus čiužinys, patiestas ant netinkamo pagrindo, nesukurs norimo efekto.

Siekiant kuo geresnio rezultato, čiužiniais prekiaujančios bendrovė „Lono“ atstovai sukūrė vadinamuosius „kvėpuojančius“ čiužinius. Ergonomiški, orui pralaidūs pilnaviduriai „Lono“ čiužiniai išties prisitaiko prie miegančiojo kūno linijų ir užtikrina fizinį patogumą miegant. Tuo tikslu bendrovė naudoja specialų viskoelastą „Vitarest“, kuris 2010 m. įvertintas aukso medaliu kaip Lietuvos metų gaminys.

Lietuvos metų gaminiais paskelbti ir „kvėpuojančių“ čiužinių linijai priklausantys gaminiai iškalbingais pavadinimais „Tyla“„Harmonija“ ir „Mūza“. Visi jie pasižymi ortopedinėmis savybėmis – žmogaus stuburą išlaiko tiesioje padėtyje viso miego metu.

„Čiužinius siuvame rankomis su meile, todėl kiekvienas jų yra išskirtinis. Be to, tokiu būdu mums paprasčiau gaminti nestandartinių matmenų čiužinius ir taip visapusiškai realizuoti klientų vizijas“, – sako „Lono“ direktorius Domas Jakutis.

Paklaustas, ar „Lono“ darbuotojai į darbą atvyksta gerai pailsėję, mat visi greičiausiai ir miega ant pačių pasigamintų čiužinių, D. Jakutis šypsodamasis sako, kad niekas nesiskundžia energijos trūkumu: „Visas kolektyvas dirba su pavydėtina energija“.