Siekiant pagerinti Jūsų naršymo patirtį svetainėje naudojami slapukai. Visus slapukus savo naršyklėje galite bet kada ištrinti. Daugiau informacijos rasite „Lonas“ privatumo politikoje. Sutinku

„Lono“ įkūrėjas, muzikantas, vietos keistuolis K. Jakutis

Kai verslininkui ir muzikantui Kazimierui Jakučiui buvo septyneri, jam pirmą kartą teko užlipti į sceną. Tiesa, tai buvo nedidelės kaimo mokyklos Ignalinos rajone salė. „Neseniai ten buvau nuėjęs. Tokia maža salytė. O man tada atrodė tokia didelė. Šviesos plieskia, nors degė viena lemputė. Erdvė tarp manęs ir žmonių atrodė kaip minų laukas. Tada ir nuskambėjo pirma mano daina. Kada bus paskutinė?“ – klausia turbūt pats savęs. Ir pasiėmęs gitarą uždainuoja: „Pabūk dar su manim, dar neišeik kaip vakar“. Ši daina, sako jis, gimė čia, Pagulbyje, į stogą beldžiantis lietui.

LONAS - Kazimieras Jakutis 15min

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kazimieras Jakutis

Vieno gyvenimui užrašyti užtektų kelių A4 formato lapų, parašytų dvyliktuoju šriftu. Kito – neužtektų knygos.

Kazimiero Jakučio gyvenimas yra švytuoklė. Vieną dieną jis gali važiuoti nauju mersedesu su vardiniais numeriais, kitą – sėdėti paties noru suręstoje dūminėje pirtyje, pagamintoje iš senų rąstų, atvežtų iš vaikystės namų.

Iš ryto jis gali būti verslo derybininkas, priimantis milijonų eurų vertės sprendimus, po pietų – gitara groti nedidelėje kaimo bendruomenėje.

Lietuviškų čiužinių gamybos įmonės „Lonas“ įkūrėjas, keturių vaikų tėvas ir aštuonių anūkų senelis, gyvenimu jau beveik keturias dešimtis metų žengiantis su savo mylima moterimi – žmona Birute. Keliautojas po pasaulį ir Lietuvą, dainų kūrėjas ir atlikėjas.

Vaikystės ir kitų atsiminimų saugotojas. Jo sodyboje Pagulbio kaime esančiame tvarte, kuris paverstas daiktų atminties vieta, galima rasti net kailinius, su kuriais iš gimtojo kaimo jis atvyko į miestą. O telefone – garso įrašą pavadinimu „Aš groju akordeonu“. Šį įrašą jis išsaugojo nuo 12 metų, kai dar nebuvo jokių šiuolaikinių technologijų.

Jo koncertuose gali dirbti geriausi garso operatoriai, o gitara kainuoti kaip prabangi kelionė, tačiau į sceną jis būtinai atsineš savo paties pagamintus žibinčius – medinius gaminius, kurių viduje spingsi žvakė.

Kartu su juo dirbantys scenos pagalbininkai greičiausiai iki šiol nesuprato, kodėl per visą Lietuvą tenka vežti senas pirties duris, jas saugoti, tarsi tik vakar būtų už šimtus tūkstančių eurų įsigytos meno aukcione. Ir dar kam reikia jas statyti prie scenos ir kodėl būtent pro pirties duris privalo įeiti žiūrovai? „Gal jam ne visi namie?“ – kartą vienas kito paklausė scenos darbininkai.

Žmonės, gyvenantys Molėtų rajono Pagulbio kaime, ilgai gūžčiojo pečiais, kai sodybą tame kaime nusipirko kažkoks „keistas turtuolis“. Visų pirma todėl, kad sodyboje, kuri kadaise buvo mokykla, jis kurį laiką neįsivedė elektros, vaikščiojo po autentišką aslą ir naudojosi lauko tualetu, o kluoną mylėjo it moterį.

Visa tai – tik detalės, nuspalvinančios Kazimiero Jakučio gyvenimą. Gyvenimą, kuriame kartais rūksta dūminė pirtis, kuriame žydi medžiai, dūzgia mintys ir bitės, žaidžia vaikai ir skamba gitara. Apie visa tai ir daugiau – 15min GYVENIMO pokalbis su K.Jakučiu.

Interviu skaitykite 15min portale: EITI Į 15MIN >